- kuitinti
- kùitinti, -ina, -ino, kuĩtinti 1. intr. bėgti, skubiai eiti: Jis kùitina net liežuvį iškišęs Lzd. Reik kuitinti, kad nepasivėlintau Smn. 2. tr. neduoti ramybės, baksėti, judinti: Nekuĩtinkit šunies, tegul sau miega! Sb. 3. refl. Škn kasytis, kuisintis. \ kuitinti; atkuitinti; sukuitinti
Dictionary of the Lithuanian Language.